Ar teisininkas gali būti verslo nesėkmės priežastis?

Neseniai girdėjau vieno bankrutuojančio verslo vadovo pasisakymą, kuriame jis kaip vieną iš nesėkmės priežasčių įvardijo teisininkus. Mintis pasirodė netikėta, bet privertė susimąstyti. Iš pradžių nuskambėjo netikėtai, bet kuo daugiau apie tai galvojau, tuo labiau supratau – taip, gali.

Dažnai tenka matyti atvejų, kai teisininkas, siekdamas uždirbti arba dėl neprofesionalumo, neįsigilina į teismų praktiką ar reguliavimą, realistiškai neįvertina kliento situacijos ir skatina bylinėtis dėl nepagrįstų reikalavimų. Tokiais atvejais klientui neatskleidžiamos visos rizikos, o ten, kur reikėtų ieškoti taikaus sprendimo, elgiamasi piktybiškai, galiausiai byla pralaimima. Yra tekę girdėti iš kolegų ir net ir tokius žodžius: „Mums juk naudinga, jei klientai nesusitars“. Toks požiūris – tiesus kelias į verslo nesėkmę.

Kitas pavyzdys – kai teisininkas tampa didžiausiu stabdžiu derinant sutartis. Ypač tie, kurie rengia visiškai į vieną pusę orientuotus šablonus, nesistengia išgirsti kitos pusės argumentų ar pagrįstų korekcijų. Tada sutarties balanso atkūrimas tampa ilgu ir brangiu procesu, o sutarties pakeitimai tokį teisininką žeidžia asmeniškai, todėl jis nenori jų daryti. Esu girdėjusi ir tokią repliką: „Turėjote pasirašyti tokią sutartį, kokią atsiunčiau. Sutarties prireiks tik tada, kai bus blogai."

Praktikoje matydama tokius atvejus, suprantu, kodėl kartais teisininkas gali tapti verslo nesėkmės priežastimi. Todėl patarimas paprastas – atsakingai rinkitės savo patarėjus.