Automobilių taršos tikrinimas - ar sulauksime aiškumo reguliavime?

Automobilių taršos tikrinimo tema pastaruoju metu itin dažnai aptariama viešojoje erdvėje. Diskusijas paskatino dar 2024 m. sausio mėnesį įsigalioję Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - Saugaus eismo automobilių keliais įstatymas) pakeitimai, įtvirtinę aplinkosaugininkų teisę kelyje stabdyti automobilius ir tikrinti išmetamų teršalų kiekį. Nustačius, kad automobilio išmetamųjų teršalų kiekis neatitinka nustatytų taršos ribinių dydžių, aplinkosaugininkai nuo šiol gali skirti baudas ir net panaikinti techninės apžiūros dokumentų galiojimą.

Pakeitimams galiojant jau daugiau nei pusmetį, žiniasklaidoje vis pasirodo pranešimai apie prasidedančią aplikosaugininkų taršos kontrolę keliuose, tačiau per tiek laiko ji dar nepradėta vykdyti. Vietoj to, sulaukęs neigiamos visuomenės reakcijos ir kritikos dėl naujo reguliavimo, įstatymų leidėjas jį suskubo koreguoti.

Nustačius, kad baudos už automobilių išmetamųjų teršalų kiekio viršijimą yra per griežtos, nuo 2024-06-14 įsigaliojusiais pakeitimais atsakomybė sušvelninta

Įsigaliojus minėtiems Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimams Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 307 straipsnyje buvo įtvirtinta, kad nustačius automobilio išmetamųjų teršalų kiekį, viršijantį nustatytus ribinius dydžius, fiziniams asmenims skiriama bauda nuo 100 EUR iki 300 EUR, o juridiniams asmenims - nuo 300 EUR iki 500 EUR.

Visgi, 2024-04-10 Seime buvo užregistruoti šio ANK straipsnio pakeitimai, aiškinamajame rašte nurodant, kad taikomos poveikio priemonės sukėlė neigiamą visuomenės reakciją ir yra per griežtos, todėl pakeitimai būtini nedelsiant.

Taigi, nuo 2024-06-14, įsigaliojus ANK pakeitimams, nustačius, kad automobilio išmetamųjų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, visų pirma bus skiriamas įspėjimas, baudą tuo tarpu skiriant tik už pakartotinį nusižengimą.

Sušvelnintas reguliavimas ir dėl techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo

Nuo 2024-01-01 galiojusioje Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus įsakymo redakcijoje buvo įtvirtinta, kad sprendimas panaikinti techninės apžiūros dokumentų galiojimą įsigalioja nuo jo surašymo momento. Tai reiškė, kad aplinkosaugininkams atlikus automobilio taršos patikrinimą kelyje ir nustačius, kad automobilio išmetamų teršalų kiekis viršija nustatytus ribinius dydžius, aplinkosaugininkai galėjo priimti sprendimą panaikinti privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros dokumento galiojimą, o toks sprendimas būtų įsigaliojęs iš karto.

Visgi neigiama visuomenės reakcija paskatino pakeitimus ir šiuo klausimu. Nuo 2024-03-20 įsigaliojus naujai įstatymo redakcijai toks aplinkosaugininkų sprendimas turėjo įsigalioti jau po 48 valandų, o nuo 2024-08-01 sprendimas panaikinti techninės apžiūros dokumentų galiojimą įsigalioja tik po 7 darbo dienų. Vis dėlto, įstatymų leidėjas šiais pakeitimais dar ir įtvirtino galimybę pakeisti priimtą sprendimą panaikinti techninės apžiūros dokumento galiojimą tuo atveju, jeigu per šį terminą techninės apžiūros stotyje bus atliktas pakartotinis išmetamųjų dujų parametrų patikrinimas, įrodantis, kad ribinės vertės nebeviršija leistinų normų. Tokiu atveju sprendimas panaikinti techninės apžiūros dokumento galiojimą nebegaliotų.

Naujais pakeitimais siūloma iš viso panaikinti teisę aplinkosaugininkams tikrinti lengvųjų automobilių ir autobusų taršą

Naujausiais, nors ir kol kas nepriimtais pakeitimais, Seime užregistruotais 2024-07-14, siūloma nuo 2025-07-01 panaikinti teisę aplinkosaugininkams tikrinti lengvųjų automobilių ir autobusų taršą. Šie pakeitimai motyvuojami tuo, kad išmetamų teršalų kiekio tikrinimas kelyje vairuotojams gali sukelti baimę stoti patikrai, užima itin daug aplinkosaugininkų laiko resursų, kai tuo tarpu aplinkosaugininkai ir taip susiduria su darbuotojų trūkumu, taip pat aplinkosaugininkai, tikrindami taršą kelyje, būtų atitraukti nuo tiesioginių savo pareigų. Įsigaliojus šiems pakeitimams kelyje aplinkosaugininkai galėtų tikrinti tik sunkiųjų transporto priemonių taršą.

Įstatymų leidėjo neapsisprendimas, reguliavimo neaiškumas ir nuolatinis jo keitimas leidžia kritikuoti skubotą, neproporcingą ir Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytų principų neatitinkantį reguliavimą

Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme yra įtvirtinti teisėkūros principai, numatantys imperatyvius reikalavimus, keliamus teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams. Teisėkūros procese turi būti vadovaujamasi aiškumo principu, pasirinktų teisinio reguliavimo priemonių proporcingumo ir efektyvumo principais, taip pat privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas.

Priimant anksčiau nurodytus teisės aktų pakeitimus šių principų nesilaikyta - kaip rodo pastarieji įstatymų leidėjo veiksmai - pakeitimai inicijuoti neturint aiškaus plano dėl jų tikslų ir įgyvendinimo, priimti skubotai (pavyzdžiui, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pakeitimai Seime užregistruoti 2023-06-07, o įsigaliojo jau nuo 2024-01-01), neįvertinus įvestų teisinio reguliavimo priemonių proporcingumo, todėl vėliau jas keičiant ir švelninant. Natūralu, kad tokie pakeitimai, stokojantys teisinio aiškumo ir pagrįstumo, visuomenėje sukėlė sumaištį, nepasitenkinimą ir neužtikrintumą.

Esant aktyviam visuomenės įsitraukimui ir kritikuojant įsigaliojusį reguliavimą, įstatymų leidėjas, įvertinęs pagrįstą visuomenės kritiką, suskubo keisti teisės aktus, o automobilių tarša taip ir nepradėta tikrinti, nors apie aplinkosaugininkų reidų pradžią žiniasklaidoje skelbta jau ne kartą. Aplinkos apsaugos departamentas dar 2023-12-22 išleido viešą pranešimą apie įsigaliosiančius pasikeitimus, o 2024-03-21 net buvo inicijuotas pavyzdinis reidas ir automobilių taršos patikrinimo filmavimas, siekiant supažindinti visuomenę su patikrinimo tvarka. Naujausiu 2024-08-12 pranešimu aplinkos apsaugos departamentas vėl pranešė apie pradedamą automobilių taršos kontrolę, tačiau nenurodė kada tiksliai tokie patikrinimai bus atliekami.

Vis švelninamas reguliavimas ir nuolatinis jo keitimas leidžia spręsti, kad su automobilių taršos tikrinimu susijusį reguliavimą, jo poveikį, proporcingumą ir visuomenės vertinimą imtasi vertinti tik jau įsigaliojus atitinkamiems pakeitimams. Galima manyti, kad dar sausį įsigaliojusios nuostatos, suteikiančios plačius įgaliojimus aplinkosaugininkams tikrinant automobilių taršą, bus vertinamos ir toliau, o pakeitimų reguliavime sulauksime dar ne kartą.

Advokatų profesinės bendrijos GASPARKĖ advokatė, vadovaujanti partnerė Karolina Gasparkė ir jaunesnioji teisininkė Akvilė Remezaitė

2024-08-16